Apsiniaukė giedras dangus,
Aš – su juo apsiniaukiau...
Mano mintis ir jausmus
Liūdesio lietūs merkia.
Prieblandoj – mano namai,
Languos nesišypso saulės.
Kiemas išblukęs, jame
Tik nerimas karaliauja.
Bet debesis švininius
Išvaikė, nusinešė vėjas.
Prašviesėjo dangus,
Ir aš – šviesėju, giedrėju...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2019-02-28 10:34:51
Nerimas žudo, ačiū dievui, kad prašviesėja.,gražiai.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-02-25 22:31:08
Subtilios eilės.
Taip. viskas praeina: tik kartais nežinia, į kurią pusę t.y. į gerąją arba blogąją. Tada reikia kantrybės išlaukti, kol praeis.