Jie jau skrenda iš toli. 
Slėpkis staigiai, kol gali! 
Jie iš kosTmoso tolybių 
Neša žemei daug blogybių. 

Jie čia skrenda ne draugauti, 
Partneriauti ar prekiauti. 
Elgsis jie kaip su indėnais – 
Mus pavers vergais kiekvieną. 

Ir naikins jie mūsų rūšį, 
Nes nereik jiems tiek burnų. 
Jiems tik reikia mūs resursų – 
Naftos, dujų, vandenų. 

Pasigaus tave ateiviai 
Tamsią naktį prie namų. 
Pamatysi skrendant lėkštę – 
Geriau bėk, nes bus baisu! 

Jie tau kiš į šikną zondą 
Ir kapstysis viduriuos, 
Čiupinės pautus ar putę, 
Juoksis, cypaus, balbatuos. 

Nasrus žiotys jie plačiai, 
Vamzdį grūs kažkur giliai. 
Venas pjaus ir kraują ims, 
Ir analizus paims. 

Jei ras šūduos kirminukų, 
Ar plaukuose utėlių – 
Tavo dienos suskaičiuotos. 
Net vergu netiksi tu! 

Padarys iš tavęs muilą, 
Pažastis savas mazgos. 
Arba šiaip tave suvalgys – 
Nori gi ir jie mėsos! 

O jei kirminų neras jie – 
Tai tave zombifikuos. 
Darys tobulą mankurtą, 
Smegenis modifikuos. 

Kad jiems dirbtum – kastum anglį, 
Arba plautum jų lėkštės. 
Skraidančias, arba kur valgys – 
Nesvarbu, reikės visas. 

Taip kad bėk, bet nepaspruksi – 
Jie visur tave suras. 
Šie inveideriai galingi 
Valdo kosTmoso jėgas!