Surinkau dienų ilgesį.
Į karolius suvėriau...
Pasipuošiu. Nebus taip skaudu...
Metai lekia kaip viesulas,
Kaip žaibai, kaip griaustinis –
Atminimų senų nerandu.
Ten, kur Nemunas juostą ištiesęs
Savo vingį pakreipia tolyn,
Tu prisimeni? Vaikščiojom dviese
Ir gėrėjomis tąsyk žvaigždėm.
Jų tiek daug – lyg prisėta padangė...
Tavo rankų šiltų artuma...
Tu prisimeni? Laikas sustojo.
O dabar gaubia mus tik migla...