Visi eilėraščiai pasibaigė –
Nukirto ąžuolą kas seną, šventą,
Kas mes be jo – esu jam gilė, vaikas,
Ir žemėn pasmerkti visi nukrintam.
 
Pasibaigė ir buvęs laikas –
Jis Lietuvos, jis buvo mano,
Šventa dvasia, balandis, šaukė taiką,
Nekariavau, nekerštavau, kažkas kariavo.
 
Dabar, sakau, visi išeikim
Iš girių, iš laukų, iš pievų,
Joms mūsų tartum medžių nebereikia,
Kaip nebereikia niekam mūsų Dievo.