Man vienas žmogiukas pasakė –
Žinai, per gražiai tu rašai –
Ne vien tik pirmyn upės teka,
Ne vien tik smėlėti krantai.
Ir kartais pagauname žuvį –
Ne aukso, o pūgžlį tiktai.
Mes begalę užgaidų turim,
O ji – kažką vapa kaltai...
Ir rožės ant žvyrkelio – žodžiai –
Dažniau kojas bado spygliai.
Iš pėdų atsigeriam godžiai,
Nebetikim niekuo šventai...
Man vienas žmogiukas pasakė –
Romantiški tavo jausmai.
Gyvenimas – deganti žvakė.
Kol pūsteli vėjas...
Tiktai...
2019 m. sausio 8 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-02-12 14:20:35
Žmogiukas dalinai buvo teisus, tačiau nuo nuogos tikrovės žmonės pavargsta.
Gyvenimas tai tarsi įnoringa kumelė, kai nežinai iš kurios pusės prieiti, kad neįspirtų ar neįkastų, o atsisėdus ant nugaros, kad tuoj pat neatsidurtum ant žemės.
Tiktai poezija, menas ir t t. sušvelnina gyvenimo tikrovę.
Romantiški jausmai ir meilė padeda išgyventi.
Visada laukiu romantiškų ir gražių eilių.
Sėkmės!