Esu laisvas žmogus
Kaip banguojanti jūra,
Kaip ištryškęs upelis,
Kaip paukštis klajūnas.
Galiu šėlti su vėju
Ir dundėti griaustiniais,
Galiu tyliai liūliuoti
Ant bangelės parimus.
Mane Laisvė augina,
Ji pripildo, pagirdo,
Mane Laisvė ramina,
Aš už tai jai dėkinga.
Ir kodėl taip šviesu,
Šviečia Laisvė širdy,
Nepraradus aš jos,
Gyvenu dabarty.
poeta
2019-02-08 03:18:46
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-02-09 19:27:06
Labai gražios eilės apie Laisvę, tačiau, kai jos būna per daug, tai jau darosi nebeaišku, kur ją panaudoti.
Žmogui pasiūlius saulę - jis, po trumpo laiko, paprašys ledo, nes jis pats nežino, ko jis vėliau norės.
Narvelyje paukštelis liūdi, veržiasi į laisvę, tačiau išleidus jį, jis nemažiau liūdės ir jam sapnuosis jo buvęs narvelis.
Tai tik mano nuomonė, o jei ji klaidinga, tai atsiprašau, kurie kitaip mąsto.