Kraujas taškos iki lubų, 
Šūdai drimba ant grindų, 
Smegenys jau išsitaškė 
Ant spintos ir ant langų. 

Mėnesienoj blyksi kirvis, 
Ir kinžalą jau naudoja. 
Atrubalino jau galvą, 
Tuoj nukirs ir visą koją. 

Čia ir vėl darbuojas Mindė – 
Žudo jis eilinę auką. 
Kaime visi susigūžę 
Šiąnakt vėl baisybių laukia... 

Ir sulauks jie tų baisybių. 
Kai išauš vėl naujas rytas, 
Pamatys – pijokas Bronius 
Gabalais jau padalytas. 

O ant sienos, kaip visuomet – 
Aukos šūdais ir krauju 
Vardas „Mindė“ užrašytas. 
Visur žarnos – kaip baisu! 

Kas tas Mindė – nieks nežino, 
Nieks nematė, negirdėjo. 
Tačiau kaime nėr nė vieno, 
Kurs į kelnes nepridėjo. 

Visi dreba, visi bijo – 
Mindė viską greit sužino! 
Prisigėrei, apkalbėjai, 
Ar kaimynui nepadėjai? 

Jeigu taip – tai lauk jau Mindės! 
Jis ateis tamsioj nakty 
Ir nubaus tave už viską. 
Jis suras net užpečky. 

Buvo pletkininkė Zosė, 
Ji liežuvį visur kišo. 
Jos liežuvį vakar Mindė 
Amžinai mazgu užrišo. 

Buvo mergininkas Juozas, 
Palaidūnas – net baisu! 
Kluone jo pautus surado, 
Šalia kaulų apgraužtų. 

Vycka varė samagoną, 
Biznį darė iš visų. 
Žarnos Vyckos vėjy draikės 
Gimtam kieme ant šakų. 

O pacanų visa banda, 
Kuri vertės kontrabanda – 
Juos saliarka apipylė 
Ir sudegino, bjaurybė. 

Buvo kaime Marceliutė, 
Viso kaimo prostitutė. 
Šluotos kotą taip sukišo, 
Kad iki burnos prakišo. 

Visas kaimas kaip šilkiniai – 
Negeria ir nepletkauja. 
Meldžiasi visi kas dieną, 
Ir kas naktį Mindės laukia...