Tyla. Ant kelio migla guli,
lyg kažkas iš tamsos tuoj šoks.
Ištraukęs iš balos glostau Mėnulį,
oras nei šioks, nei toks, 
 
nes lauke – Celsijaus nulis,           
ir vakaro vėjas apdujęs
gatvėm atėjęs atsigulęs
pučia mašinų dujas
 
šalia juoda dėme   
paženklinto beržo,
kuris žiūri į dangų kieme
ir tarsi kažko varžos.
 
Turbūt tavęs tylinčios.