„Laimė lydi drąsius“ –
Vergilijus teigė ilgus metus.
Bet Don Kichotas paneigė šią tiesą,
Kai bandė malūną paversti į nieką.
Bet nebijok kovoti vėl iš naujo,
Išmintis paguos visus, kurie kris.
Kai langai užsidarys ir neišleis,
Atsisuk ir pažvelk į atviras duris.
Nes nelaimė yra proga narsumui,
Tai lyg prieskonis, kuris neatsibos.
Tai lyg geras kirtis Amerikos ristūnui,
Kai jėga yra – pergalė visada šalia.
Bet prisimink, kad laimė ateina nekviesta.
Ji lyg klajūnė iš proto išvesta.
Kai suprasi, koks laimingas tu esi,
Visa tai pavirs liūdna praeitimi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-02-02 12:24:30
.
Laimės mes visi norime, bet ji dažniausiai praeina pro šalį, paberdama tik akimirkas. Galbūt nuskuba pas kitus, kaip toje dainoje.