Prisimenu
kaip močiutė
sugnaibiusi duonos riekę
į lėkštę šulinio vandens
ir įbėrusi šaukštelį cukraus
patiekdavo kaip kokį skanėstą
iš savo vaikystės.
Aš valgiau
ir man buvo skanu tada
prisimenu...

Niekada neužmiršiu
pirmo „Pepsi“ gurkšnio –
„Coca colo‘s“ nepavyko gauti –
skonis buvo nuostabus
vaikui, kuris dar nesuvokė 
ką tai reiškia.
Vaikas, kuris bėgiodamas basomis
kaimo žvyrkeliais džiaugėsi,
kad gali bėgioti be tikslo.
Taip džiaugėsi, kad neretai
pamiršdavo laiku sugrįžti namo
pažiūrėti animacinių filmukų –

Savo vaikams nesiūlau ragauti
duonos su vandeniu –
Pasaulis per daug pasikeitė.
Pasikeitė daiktai ir dalykai.
Jiems liko kiti pirmi kartai
jų vaikystės prisiminimams,
o man džiaugsmas,
kad prisimenu...