Toli nuo miesto, miško vidury,
Be televizoriaus, be radijo, be kino,
Kaip galima gyvent, rašai, nesupranti,
Ir kaip  nuobodulys manęs neužkankina.

O kas mieste?
Paveikslų parodą aplankęs neseniai,
Frazes girdėtas apie meną pyškini –
Aš čia gėriuos peizažais nuostabiais
Kasdien – ir Žmuidzinavičiaus, ir Šiškino!

Todėl, palikęs miestą, atvažiuok
Ar į svečius, ar šiaip sau,
Kai bus paskendę obelys žieduos,
Kai medžių lapai skleisis.

Dainų ir muzikos pasiklausysim čia,
Ir kiną, ir baletą pamatysi,
Tiktai akis atverk plačiai,
Tik atidžiai klausykis.

Ir bilietų čia nereikės ieškot –
Už trupinių ar kruopų saują
Mums dagiliukai visą dieną šoks,
Kiekvieną šokį savitą ir naują.

Jei išsiilgsi operos svečiuos,
Nereiks nei televizoriaus, nei radijo –
Mums tetervinas pagiedos
Gražiausias savo arijas!

Ir jei po to išdrįsi pasakyt,
Kad dienos čia nuobodžios ir prailgsta,
Tada, drauguži, neužpyk –
Tu pats, kaip akmenėlis, pilkas...