Aš tavęs reikalauju gyventi,
O tavęs – nors naktim nepalikti
Sniego mišių būkim pašvęsti
Tiek stebuklų nebūna net nišoj.
Įsipynusios kasos mojuoja,
Mano karštis ir laiko klastotė
Tavo pirštai silpniau reflektuoja
Bet maršrutas man aklinas visas
Per du miestus, du žiburius kelio
Be klajonių, nes tikslas išlieka
Ne sapnai, ne kalėdinės poros
Jau be batų per nieką, per nieką.

Prakeikimas iškviečia naktį
O karštis ne slūgsta, neyra
Vienoj popietėj randasi dagtys
Ima žiemą snigti rubinais
Per aštriais nešlifuotais iškritę
Aš nerinksiu ir jūs nerikiuokit
Po egle naujamete palikit,
Duokit verksmo palūkanas šluotom
Ir galop gal atstokit – nereikia
Po egle naujamete padėkit
Mano kraitį išdaloma žaibo
Paskutinį vaikišką skėtį.