Baigėsi šventės... Ir ko gi belaukiu? –
Nieko kito, tiktai balto sniego.
Be blizgių karnavalinių kaukių –
Jis melodija medžiais nubėga...

Laukiu sniego ištiesusi delnus.
Patikėkite, koks jisai šiltas.
Tartum pagalvės pasakos švelnios
Ar lopšinės į kasą supintos...

Pasakyčiau dar, kam man jo reikia –
Kad galėčiau baltai pasvajoti...
Ir, pamiršusi skubantį laiką,
Pasirinkčiau galbūt kitą stotį...

Snaigės kristų svajokliškai ramios,
Balti pirštai gitarą paliestų...
Traukiniai palei kontūrą žemės
Vežtų laimę nuo miesto link miesto...

Baigės šventės... O dulkės palieka,
Pažiūrėkim į vakaro dangų...
Ir palaukim drauge balto sniego
Ant blakstienų, į plaukus, ant rankų...