Neklausk, kodėl
Visi jausmai išplūsta naiviai į paviršių,
Po to, kai tu išnardei mano sielos duburiuos.
Jau tu patyrei,
Kaip membranos nuo geismo atsiverti virpa
Ir kaip be žodžių veržiasi ekstazę išdejuot.
Tu viską perskaitei ir daug ką sužinojai.
Nebeslastau voratinkliuos ir kiautuose didžiųjų paslapčių.
Net nutylėjimai aistroms – 
Menki pavojai – 
Save suvokiu, kai tave liečiu.
Keistai sutriko griežtos laiko slinktys,
Sutriko kompasai,
Kryptis viena –  kur tu,
Tad visos darganos per menkos, kad nutrintų
Liepsningas kibirkštis
Zenitų patirtų