Galbūt buvau, galbūt dar būsiu
Ir metams baigiantis visai,
Galbūt save aš dalinau per pusę
Su likimu rūsčiu ir su žvaigždėm daugiau.
 
Galbūt ir aš tartum kitoj mėnulio pusėj
Savy tūnojau, gal žvelgiau
Į sutemas, kurios‘ nubusti
Neketinau, nesapnavau ir nebandžiau.
 
Bet nubudau nakčia išpiltas šalto šuto
Kaip vaikas, pasiklydęs sapnuose,
O rūko tiršto ten kaip košės būta,
Pravirkau ir lyg saulę vėl šaukiau tave.
 
Šaukiau tave, svajone, vėlei grįžti
Į liūdną būtį ir uždengt sparnais
Tuos, kam šviesių spalvų taip šykšti
Pasaulis šitas, nusagstytas tamsuliais.
 
Prašiau kitos jiems saulės, net kitos vaikystės,
Kitais keliauti žemės šios keliais.