Ilgiausią naktį, saulei nusileidus,
Žvaigždė Betliejaus kviečia keltis mus.
Ir sninga baltais žiedlapiais į veidus,
Ir, rodos, laimina mus pats Dangus.

Visi šiąnakt išeikim paklausyti,
Kaip šnabždasi tvartely gyvuliai,
Kaip švelniai supa ėdžiose mažytį
Dievo vaikelį, miegantį ramiai.

Tikėk, juk tik akimirką užtrunka,
Kol tiltus mums malda nuties.
Parklupusi tariu aš: „Mea culpa“*
Ir tirpsta ledas iš manos širdies.

-------------------------------------
* Mea culpa – iš lot. k. „mano kaltė“,
maldoje lietuviškai verčiama kaip „esu kalta“