pajauta
iš protėvio rankų
mažais grūdeliais
byra į kūčių stalą
kur pražydo
raudona aguona
raudonai
kad subrendusi
savo pienu
mus sotintų
meilės kad nestokotume
kad sutiktume
ir susitiktume
kad atsiprašę
atleisti išmoktume
kad ramybėje
liktume