Kaip žodžiais paprastais
Sakyt ką nors nepaprasto...
Ir palinkėt kažko? –
Svarbiausia – iš širdies...
Nors besakyčiau ką –
Gale paliksiu daugtaškį –
Kiekvienas pats, ko trokšta
Prisidės.
Tiktai – be purvo, apgavysčių, melo.
Tik su lašu tikėjimo, vilties...
Gražiausia juk, kada prie stalo mažo
Susirenka daugiau, negu sutilpt galės.
Ir ne pyrago kąsti –
Laužti kampo duonos –
Nuo vieno kepalo,
O gal riekės...
Be pažadų, be prašymų...
Išties juk baisiai plonas
Likimo siūlas
Iki nebūties...

Kaip žodžiais paprastais
Sakyt kažką nepaprasto...
O gal be žodžių – tik žvilgsniu tyliu…
Tačiau vis tiek – gale palikti daugtaškį,
Tarytum langą link naujų vilčių...