iš trapaus trapaus
juodo žemės grumsto
žemė kėlė mėtą
kvapnioj lankoj
dūzgiančių bičių

iš lėto iš lėto
mėta bėrė rasą
plyštančiui
nuo saulės mirksnių
rytui pašlovint

iš mažo mažo
rugio grūdo
šaltinio versmė
pabudino gyvastį

iš tyko iš tyko
bučiuodama žemę
saulė išsėmė
varėjantį rudenį