Linija kelias nutįsta,
Aplink kirtimų plynė.
Ten basakojė vaikystė
 Baravykauti mynė.

Ten Saliniokai bėgo,
Medžius krauju aptaškė.
Pušys nesakė nieko,
Slėpėsi žvakės vaško.

Giria lietuvį šildė.
Maitino, girdė, gynė,
Kai degino jo širdį,
Pastogę ir šeimyną.

Miškai kalenti geniui,
Ragus kasytis briedžiui,
Dabar kamieną geni,
O kas smulkiau, nusviedžia.

Jei piniginės kiauros,
Dugnan nukritę siekiai,
Tai protus valdo n,euras...
Kas Lietuvai palieka?