Jei neleisi man bėgt, nutolt,
Ar galėsiu pažvelgt į tave,
Kai tavo akyse būsiu kalinė,
Uždaryta auksiniam narve?

Kam mėnesienai reikalingas
Sidabrinis žvaigždžių šokis?
Balerinos žingsniais saulė
Skries per raudoną dangų,

Ir apsisiautus paukščių taku
Nenuorama siela mels meilės
Iš prižiūrėtojo ledinės širdies.
Kodėl mėnulis nepanašus į tave?

Jei neduosi man auksinio rakto,
Ar galėsi paleist sidabrinę kulką
Į mėlyną paukštę, kad virstu ji
Nematomu skausmu tavo širdy?

Kam meilei sudegus kilt iš pelenų,
Jei dvi vėlės jos neprisimena?
Velnio ratu suksis svetimas pyktis,
Grandinėm rakintas prie gatvės žibinto.

Po rūko skėčiu nuo tavo lietaus
Slėpsiu dar tiksinčius jausmus;
Kodėl neišleidi mano paukštės
Pasitikti prašvitusios laisvės?

Jei neleisi man bėgt, nutolt,
Ar galėsi paleist sidabrinę kulką
Į mane, uždarytą auksiniam narve,
Kai tavo akyse būsiu kalinė?