Pabūkim dar
Tokie geri ir taurūs,
Kokie dar niekada nebuvom.
Tegu pasidžiaugia mumis diena praaušus
Ir boružėlė, kopianti į smilgą,
Su savo viltimis ir siekiais,
Kurių mums nelemta suvokti.
Ir vyturio daina ankstyva,
Mus pakylėjusi kadaise
Virš tų gauruotų debesėlių
Ir leidusi pajusti, pamatyt, išgirsti,
Kaip rugio daigas kalasi iš dirvos,
Kaip skaudžiai kentė Prometėjas,
Ir kad geriau paguosti, nei nuteisti...
Pabūkim dar
Tokie geri ir taurūs,
Kokie jau niekada nebūsim –
Juk laikas nebeleis mums...