Prabočių išmintį sugėręs
Mąstai, tyli,
Žinai, kada mus lanko gėris
Ar krinta ašara gaili.
Pamatuose parėmęs kampą
Laikai, dairais,
Į grindinį atgulus tenka
Lydėt į tolius, laukt – pareis.
Pamiškėje apsamanojęs
Prisėst kvieti.
Čia šlama tavo sakmę gojus –
Likimų vingius praeity.
Paminkluos atmintis garbinga –
Giesmė tylos.
Jei skausmas gerklėje įstringa,
Kas atgulė akmuo bylos.
Kaip kirvis dirbai, ugnį skėlei
Kantrus, ramus.
Kai čia gyvens proanūkėliai,
Papasakok jiems apie mus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...