Būti laimingam vaikiškas jausmas,
Tarsi nuo žemės būtum pakilęs,
Ir kai aplinkui imi dairytis,
Jauti, kaip džiaugsmo ašaros byra.

Pasaulis pilnas keisčiausių formų,
Garsų keisčiausių ir spalvos,
Koks didis aukštis ir platūs toliai,
Už  horizonto tiek nežinios.

Kas tam paukšteliui giesmę įdėjo,
Kad jis taip čiulba gražia  nata,
Kas jo plunksneles marginti ėmė,
Raudona, balta, žalia spalva.

Gėlių pasaulis dailiom akytėm
Nedrąsiai seka mums iš paskos,
Tarytum tyliai jos mums sakytų,
Imk, pasisemki mūs gražumos.

 O tie saulėlydžiai, tos ryto aušros,
Tas lietaus kvapas  po kaitros,
Čia viskas taip gražiai suausta
Ir nėr to grožio  pabaigos.

Skverbias krūtinėn toks geras jausmas,
Tikros,  svetingos gamtos šilumos,