Kad tu žinotum, kaip tavęs ilgėjaus,
Kaip laukiau balso, žvilgsnio... Tu tyli...
Dabar tik sapnas liko, tik sapne regėjau,
O kasdienybėj – realybė nebyli...
Kad tu matytum, kaip čia siaučia vėjai,
Kaip supas smilga vieniša kely,
Galbūt pajustum, ką tikrai mylėjai,
Ir tuo stebuklu vis dėlto tiki...
Pernakt sapnuosiu, sapnas vis kartosis,
Ir bus tikrai labai labai sunku...
Ryte nurimsiu, tau širdy dėkosiu,
Tik rūkas kris ant degančių akių...