Atsiprašau, kad vis burbėjau,
Pačiu blogiausiu vadinau.
Kankindavai lietum ir vėju –
Atsiprašau, kad vis burbėjau.
O šiemet vėl susižavėjau,
Į minkštą rūką panirau.
Atsiprašau, kad vis burbėjau,
Pačiu blogiausiu vadinau.

***
Juk būdavai lietingas ir bespalvis,
Kaskart daugiau užgrobiantis širdies.
Norėjosi vis glaustis prie pagalvės –
Juk būdavai lietingas ir bespalvis.
O šiemet – tartum pramuštgalvis –
Davei ir saulės, ir vilties.
Juk būdavai lietingas ir bespalvis,
Kaskart daugiau užgrobiantis širdies.

***

Ne toks baisus tas lapkritis –
Nors visada bijojau,
Kad prie tamsos teks pratintis.
Ne toks baisus tas lapkritis.
Pakeitęs ilgą patirtį –
Net nesušlapo kojos.
Ne toks baisus tas lapkritis –
Nors visada bijojau…