Savyje
labiausiai myliu vėją.
Be ribų, be apribojimo
į laisvą prigimtį.
Žemės ir Dangaus jungtis jame
vieną keistą natą uždainuoja
apie aistrą, kurioje tiek daug manęs.
Savyje
širdingai myliu saulės paslaptį
ultravioletiniais kraštais.
Nieko nesudegina, tik saugo
pasiryžusias susinaikint
beprasmybėje įstrigusias
sielos galias.
Ir vis tiek savyje
labiausiai myliu laisvą vėją.
Su visais jo netesėtais pažadais.
Ar lietus, kaitra ar sniegas,
vėjas manyje kuždėjo
uždainuosiąs dar ne kartą vieną natą
apie aistrą manyje tiek
Žemės, tiek Dangaus.

2018