Jau daug rašiau aš apie laiką
vėl sugrįžtu prie jo,
Mechaninė širdis vis gena jį pirmyn
lyg vėjas lengvą debesį vis vaiko,
kai rytas toks tylus, jos dūžius išgirsti.
Tik tak, tik tak, mechaninė širdis
lyg gyslom varinėja kraują,
kuris negrįžtamai išnyks,
Jis toks brangus, kai supranti,galbūt
tau liko ,viena, vienintelė naktis.
Tuomet auksinis laikas paskutiniu 
spinduliu tau nusišypso
ir baigia degt žvaigždžių ugny.
Mechaninė širdis, ji vis dar stumia laiką
nors tu jos dūžių jau nebegirdi.
Vis varinėja ji dienas, naktis 
lyg salsvą šiltą kraują, kitiems,
kurie paliko tavo laiko nebūty...

2018.10.26.