Zuikį Puikį iš beržyno
Draugas miestan pavadino,              
Skuodė mūsų ilgaausis,
Net lapnojo ilgos ausys.
 
Vos pasiekęs autostradą,
Transporto stotelę rado,
Ir nelaukdamas jis nieko              
Autobusan greit įbėgo.
 
Sėdi ant minkštos sėdynės,
Stebi pakelėj beržynus,
O kur buvęs, kur nebuvęs
Kontrolierius Bekepuris.          
 
Klausia: – Zuiki, kur važiuoji?
Bilietą duokš! – Nevairuoji.
Zuikiui nosis aprasojo,
Trepsi garsiai viena koja,
 
Žvairos akys kreivai šaudo...
Zuiki, teks mokėti baudą!
Lig stotelės galutinės
Žvairys sėdi nusiminęs.

Bet pamąstė – pirks mašiną,
Į mašiną pils benziną,
Zuikio Puikio užmaršaus
Bekepuris nenubaus.