(Šilelio lankų erškėtrožei)
 
Džiaugiaus tavim, kai taip rausvai žydėjai,
Džiaugiausi vasarą, žalia žalia buvai.
Raudonas uogas pabėrė rugsėjis.
O lapkritis?
Ką atnešė erškėtrožei jisai?
 
Nereikia ir jo barti, esi tokia graži.
Maži lapeliai mirga auksu vėjy.
Tušti laukai, medžiai aplink pilki,
O tu ir vėl taip dosniai šviesą lieji.
 
Gerai, kad atėjau, dar kartą susitikom,
Gal ir šarma užklupusi papuoš.
Palauksime šiek tiek, kolei sugrįš gegužis,
Tada paskęsi nuostabiuos žieduos.