Kiekvienas tarsi atskiras kryželis,
nuo pat gimimo, nuo pradžios,
bus nukryžiuotas, kada baigsis kelias
ir ilgio matai kiekvienam savaip šypsos.
Virš ežerų jau laumės plaukus draiko,
ruduo vėl priverčia susimąstyt.
Gamtos ruduo, žmogaus ruduo,
ar skiriasi nuo vienas kito, atsakyk.
Iš laiko gniaužtų atsiplėšt bandai,
sugrįžt norėtum į pavasarį, deja –
žiedai jau išbarstyti vėjo nutiestais takais.
Sueižėjo obels liemuo, nusviro
kaulėtos jos rankos, nutilo paukščių klegesys,
perkūnijos po seną sodą trankos.
Pavasari, sugrįžk, vėl neštume kiekvienas savo kryžių,
deja, jis nieko tau neatsakys...
Virš ežerų jau laumės plaukus draiko, 
ruduo, ruduo su obuolių kraite
ir vėl bandys susigrąžinti laiką, deja...

2018-10-26