asociacijos
yansilva nesigėdija vyrmoterorganų 
parodyti kad už jų kaip gamtiško šauksmo 
kaip neužaugusių makondo medžių
nevedančių vaisių
nė nežydinčių

nėra nieko už

tik tylus niekieno neapčiuopiamas
baltas išskaidrėjęs glitėsis 
iš moters ir vyro 
burnos ir prasiveriančių šulinių
urvų kuriuose slepasi Taganjikos čiabuviai
makondų gentys

jos skabtuoja iš kapokmedžio valtis ir virtuvinius įrankius
plaukioja bendrame gyvenimo vandenyne

nė jos už jo krantų
nė jo priešais nematyti
kad kas kalbėtų lyg ietis smaigstytų


jis plaukioja skobiniu
ji kviečia pietų iškėlus medinį įrankį
iš tolo nematomi
bet abu suartėję