(Žvelgiant nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikos terasos)
 
Ryto rūkas pakibo virš Kauno,
Nors seniai jau išaušo diena.
Mielas miestas ilgisi saulės,
Ilgis saulės šventovė aukšta.
 
Lyg nakty miega priemiesčių toliai,
Dengias marškomis upių krantai.
Ąžuolai Ąžuolyne sustoję,
Lapų rūbą nudažė rudai.
 
Net ir gatvės, atrodo, sustingo,
Nei mašinų, nei juoko žmonių.
Vienas kitas praeina aptingęs,
Su šešėliais naktinių sapnų.
 
O mintyse — jis jaunas ir žalias
Su kaštonais ir liepom vešliom,
Kada rausvino vakaro žaros,
Žaidė Nemuno seno bangom.
 
Gal iškris šėmas rūkas ant gatvių
Ir atskleis savo grožį Neris,
Žvelgs iš džiaugsmo nustebusios akys —
Prie Pilies budi Laisvės karys.