Raganos jau šluotas kinko,
Juodos katės šnypščia ant vėlių,
O aš jų nebijau, nes žmogus esu
Ir liepsnas žeriu ant jų.

Šaltos liepsnos lyg rudenio lietus –
Šaltos mintys apie prarastus
Džiaugsmus, apie juos – išėjusius –
Ir tik trumpam sugrįžusius...

O pragare velniai jų pasiges...
Nuo debesų ir angelai stebės,
Kaip vaikšto sielos tarp gyvų,
Bet tik trumpam jos aplankys namus...