Lietumi užsiklosiu nuo skausmo, 
užsidengsiu spalvom Vaivos juostos, 
kad pilkai mano  sielos nemaustų,
kad sodrumas jų švelniai  paguostų. 

Prie širdies glausiu tamsiai raudoną, 
teįžiebs joj rusenančią ugnį, 
švies nubudę jausmai žydrais tonais, 
prieš likimą padės nesuklupti. 

Žvilgsnį vilks paslaptim violetas, 
paslėps mintį nuo pikto nedraugo,  
žalia liūdesį gydys iš lėto, 
gili mėlyna viltį apsaugos. 

Aš nutiesiu geltonai mums kelią 
ir išklosiu oranžinėm plytom – 
eisim juo, kad abiems būtų gera 
Vaivos juostoj drauge pasiklydus...