Sunkūs akmens palinkėjimai,
šaltu vėju grįsti.
Palengvėja, patikėkit, palengvėja,
kai žaibas nutvieskia mintis.
Į snaudžiančią sielą beldžiasi
nerimstanti plakt širdis.
Abi – neperskiriamos draugės,
kai ne tik už lango gūdi naktis.
Šitiek kauburėlių sustingusių
šlaituose, kuriuose viešpatauja tyla.
Nerėkaukit prie jų, tik nerėkaukite.
Jiems priimtina tik žvakelių kalba.
Sunkūs akmens palinkėjimai
rudeniškoje darganoje.
Nenurimusios širdies dūžiai
aiškiai girdėti siaučiančiuose vėjuose
priesaku gyviems:
Nepamiršk, tik nepalik užmaršty..

2018 10 25