Šaukia, vilioja dangaus mėlynė,
Bet iki jos dar taip toli,
Noris aprėpti visą žydrynę,
Tačiau per mažas ir negali.  
Lekiu į šitą pasakų šalį,
Mintim lekiu, akies žvilgsniu,
Kaip sužinoti, kas ten gyvena,
Daugiau kalnų ar lygumų.    
Ar gražūs žmonės, ar taikingi,
Kokius jie darbus dirba kasdien,
Gal Žemės žmogų mato ir girdi,
Bet neišdrįsta skelbtis visiems.  
Kiek tų pasaulių po mūsų saule,
Kiek tų žvaigždynų, kiek tų žvaigždžių,
Gal tai svajonė, gal  tai apgaulė,
Taip ir gyvenam be pažinčių.