Paklotėj pievų sumišimas margas,
Tas atspindys
Dangaus vyzdy užstringa.
O atmintis dar tavo kvapą saugo,
Pėdų punktyrai —
Kreivas laiko vingis.
Tik įspūdis delnų —
Juk viskas greit praeis,
Šešėlių išnaros suskaido būtį.
Net jei negalim būt šviesos drugiais,
Liepsnon nutūpkime
Melsvom kregždutėm.
Myluojas žvaigždės į rugpjūčio saujas,
Raudonos žiežirbos —
Aušros namai...
O virš galvos rudens auksinis paukštis,
Vis klykauja į sutemas,
Buvai!!!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-10-29 10:55:40
Kokią nuostabią dovaną turi žmogus - atmintį... Juk ji teikia dažnai ir jėgų, ir vilties, ir kviečia svajoti.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2018-10-27 11:06:58
nušvilpia žvaigždės pro rugpjūčio saujas