Kas jums neaišku ligi šiol, aukštieji ponai,
Kur žvelgiate iš globalizmo debesų?
Čia mūsų žemė, girios, ežerai, dirvonai.
Ar jums matyti ir suprasti tai sunku?
 
Jūs barate, kad  laikomės piliakalnių, tvirtovių,
Iškėlę Vytį, esam priesaikai tvirti.
Kovojome už teisę būti nuo gilios senovės,
Didžiuotis tuo ir likt lietuviais ateity.
 
Argi blogai mylėti savo kraštą,
Gražiausią kalbą, žemę ir ją ginti?
Kaip dovaną nešt sunkią darbo naštą,
Savoj tautoj dorai vaikus auginti?
 
Gražiai priimsime ir jus, mes visados vaišingi,
Kartu galėsime linksmai net uždainuoti.
Gerais svečiais, draugais visur namai laimingi,
Jeigu nesiekiama juose tvarkos diktuoti.
 
Pavasarį iš džiaugsmo grįžę gervės klykia.
Ir nesvarbu, sugrįžtų dieną ar nakčia.
Suranda mišką, pievą, netgi pelkę nykią,
Nes paukščiai žino —
                                      yra čia Lietuva.