Santrauka:
Rašytas seniai – tik dabar perrašytas trioletais.
Rudens lietus beldžiasi į langus,
Lyg paukšteliai prašytųs pastogės.
Niūriai pilkuojantis dangus baugus...
Rudens lietus beldžiasi į langus
Tarsi ašaros plautų skruostus –
Ten pasmerktos būtybės beglobės.
Rudens lietus beldžiasi į langus,
Lyg paukšteliai prašytųs pastogės?
<>
Mintys dar klajoja miško taku,
Gelsvi lapai šnara tau po kojom,
Ir tėviškės lauku rudeniniu...
Mintys dar klajoja miško taku –
Tavo sieloje taip tylu ramu –
Juk basi vaikystėje bėgiojom.
Mintys dar klajoja miško taku,
Gelsvi lapai šnara tau po kojom.
<>
Prabėgusių metų tolimas miražas,
Nykstantis trumpėjančių dienų verpete,
Bet išlieka atminties šešėlis mažas,
Palikęs liūdesį gyvenimo pabarėje.
1984–2018 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-25 10:26:22
Puikios eilės. Manau, kad artimos daugeliui "senjorų".