Ar lapų kilimu tik vasara išeina
Kartu su dienomis ilgom, šviesiom,
Palikdama dainuoti vėjui nakties dainą
Su gaidomis beviltiškai liūdnom?
 
O buvo tiek planų, kad dar suspėsiu
Palepint sielą nuostabiais vaizdais.
Kad toliais ežerų žydrų gėrėsiuos,
Sodybų, pakelių ryškiais žiedais.
 
Norėjos aplankyti bičiulį dar ne vieną,
Apglėbti seną draugą per pečius,
Mintim sugrįžti į jaunystės sapną mielą,
Kai tiesėm ateičiai savus kelius.
 
Nespėjau. Vai, kiek daug nespėjau!
Greitesnis laikas buvo už mane,
Per greitai liepos, dobilai žydėjo,
Per greit prinoko obuoliai sode.   
 
Betgi takais ne vien tiktai išeinama,
Kažkas turėtų jais juk ir ateiti.
Galbūt viltis atneš žodelį geidžiamą:
Matysiu dar, kai vėl alyvos skleisis.
 
Rudens takai nemoka vesti tyliai,
Jų šnaresy melodija šviesi.
Tik reikia eit, pakėlus galvą eiti,
Kol pasitiks pavasariai žali.