Pasibūsiu

Antelės purpteli pakrantėj marių –
Ar sveikina, ar atsisveikina?
Einu viena, nei tau neprasitarus...
Dar medžiai puošnūs, o tai – laikina.

Lapus tuoj nuskabys šalna ir vėjas –
Nebegirdėsim jų virpėjimo...
Tau nepriminsiu, ką buvai žadėjęs,
Kai šičia sprogstant medžiams ėjome...

Bet ir viena pakrantėj pasibūsiu,
Kol saulė žvalgosi pro debesį...
Ir lai tave, tavosios gatvės pusėj, –
Nuskintas vėjo lapas vejasi...
Eiliuotoja

2018-10-19 16:04:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-10-21 15:56:20

Manau, kad nereikia leisti, kad lapai Jį vaikytųsi, o pačiai reikia pasivyti. Tikrai nepralaimėtumėte abu. 
O gal aš ko nors nesuvokiu?

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2018-10-20 12:51:26

Labai patiko, tai kapt snapu ir nusinešiau.

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-10-20 12:17:24

Labai jautru. Dėkoju.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-10-20 10:39:14

Glaudžiu šį eil., krito į širdį...