Susisemkime, mano brangus,
Ne į klonius sutiškusią miglą,
Bet iš blunkančio priešaušrio švelnų rausvumą dangaus.
Po drobulėm nakties
Besirąžantys pojūčiai liko,
Drovumu aprengti, kad sugrįžtume čia išdykaut.
Ar mes būsim rimti,
Kaip į lapkritį vedančios vėlės,
Kai žvaigždėtas erdves prieš pat nosį lietus uždarys?
Lyg saugiam gemale
Gyvastis mažame kambarėly – 
Nepražūsta speige aistringumo liepsnelė kaitri.
Susisemkime, mano brangus,
Pasakorių fantazijos galią,
Po dienos vakaruos kai gaisai užsipliesks žaromis.
Nuo jaukios artumos
Vėl bus pojūčiai mūsų apsalę,
Nors per dangų girgždės į Dausas pabaigos graudulys.