Koks geras jausmas po rudens darbų,
Šiltoj troboj lyg katinas raivausi,
Atvertęs antklodę lėtai lendu
Į savo guolį nuostabiausią.
Atmerkęs vis akis dairausi,
Kada gi angelas atskris miegelio,
Jaučiu, švelniai paliečia ausį
Ir mano plaukus pakedena.
Ir palengva grimztu į nebūtį,
Į šventą miego karalystę,
Ir nebereikia manęs žadinti,
Galiu miegoti kaip vaikystėj.
Ir laukiu patekant saulutės,
Kad kiek sušiltų rudeninės strėnos,
Ir palengva rituos iš lovos,
Kaip koks išdykėlis meškėnas.
Toks šiltas rudenio saldumas,
Ir toks šviesus saulėtas rytas,
Ir kambarys pilnas jaukumo,
Šitas ruduo kaip užsakytas.
poeta
2018-10-18 06:47:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-10-20 12:21:56
Šis ruduo buvo tikrai užsakytas - su saule, savo saldumu, jaukumu...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-20 11:38:24
Angelo buvimas padaro dar jaukesnį kambarį.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-10-18 10:05:14
Ir eilėraštis jaukus, "naminis"