Galėtum — verpete spalvų nuskęstum,
Kurį įsuko saulėtas ruduo.
Liepsnoja, dega, žėri klevų lapai,
Paraudo net žalia žolė po juo.
 
Auksu pagelto miško takas,
Taip gera būtų juo keliaut,
Kur pasakas beržynai slepia,
Kur ilgis ąžuolai žmogaus.
 
Tiktai laukai lietučio laukia,
Sunku žiemkenčiams leist šaknis
Į dirvą kietą, dirvą sausą,
Kol nesukaustė jos Šiaurys.
 
......................................
Kol kas dar dienos geros, šiltos,
Džiaugiesi rudenio žeme,
Lapų šnarėjimu apgirtęs,
Sukies spalvotam verpete.