be garso aižėjo dangaus tinklainė
apsunkę paukščiai plakėsi sparnais
lyg skęsčiau tavyje
pritrūko oro
trumputis spazmas debesų
taip paprastai
nutrūksta lapas pabučiuotas šerkšno
atplyšta vėjo nudrengta žievė
nuspursta siūlas nuo rankovės
laiko
yra tiek kiek yra
nesigailėk
dangaus plyšelio pervėrusio žvilgsnį
artumo dilgsnių vėstančiam delne
užtrunka amžinybę
atsisveikint
be garso
aižėju
sekundėm
tavyje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-10-12 15:41:48
Visada taupiai, bet gražiomis minčių bei jausmų skiltelėmis dalinatės ir su skaitančiais. Dėkui.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-10-12 13:45:38
talentinga
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-10-12 12:28:18
Giliai gražu...ačiū
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-10-12 11:07:58
Labai gilu ir jausminga, puikiai.