Neprarėksiu medžių deginamo skausmo,
Tik regėsiu dar akis tyloj,
Gal, sakau, sugrįšiu žiburio uždegti,
Jei nespėsiu šiandien, drįsiu gal rytoj...
Ir žvilgės raukšlėtas grindinys per naktį,
Baltą mėnesėlį žvaigždės vėl bučiuos...
Neskaudės jau nieko... Gana tos vienatvės –
Jau nebepaklysim ateities keliuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-10 21:38:26
Subtilios viltingos eilės.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-10-08 13:47:56
Įžvelgiu liūdesį,į kurį skaitydama įsijaučiau, trumpai, bet su turiniu.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-10-07 22:24:38
Tiesiog puiku
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-10-07 09:06:21
Viltingai jautru...ačiū