***

Neprarėksiu medžių deginamo skausmo,
Tik regėsiu dar akis tyloj,
Gal, sakau, sugrįšiu žiburio uždegti,
Jei nespėsiu šiandien, drįsiu gal rytoj...
Ir žvilgės raukšlėtas grindinys per naktį,
Baltą mėnesėlį žvaigždės vėl bučiuos...
Neskaudės jau nieko... Gana tos vienatvės –
Jau nebepaklysim ateities keliuos.
Papartis

2018-10-07 07:46:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-10-10 21:38:26

Subtilios viltingos eilės.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-10-08 13:47:56

Įžvelgiu liūdesį,į kurį skaitydama įsijaučiau, trumpai, bet su turiniu.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2018-10-07 22:24:38

Tiesiog puiku

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2018-10-07 09:06:21

Viltingai jautru...ačiū