Pavargę pirštai kartais jaučia kreidą,
Naktim sapnuojasi subraižyta lenta.
Ir tiktai rudenį vėl pajunti – kaip gaila,
Kad tavo klasė jau kitiems skirta...
Nesuskaičiuoji, kiek pirmųjų raidžių
Nedrąsiai raitė virpanti ranka.
Ir kiek gi kartų atsidusęs čaižiai
Skambutis skelbė – pamoka baigta...
Kiek spalių lapais dengės ir kaštonais
Mokyklos pusėn skubantys takai.
Vaikai vėl piešia rudenį geltonai,
O metai plaukus spalvina baltai...
2018 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-07 23:32:52
Tokie jau tie gyvenimo ir gamtos dėsniai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-10-05 21:11:48
Labai tinkamas Mokytojo dienai. Dėkui.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-10-05 11:26:20
Gražūs mokykliniai prisiminimai, ačiū...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-10-05 09:54:23
Vaikai vėl piešia rudenį geltonai,
O metai plaukus spalvina baltai...
Kiekvienas laikas turi savo spalvą