Jau nurausvėjo atšvaitai ant stiklo lango
Ak... vakarėja krištolinėj menėj
Tik sopulingai prievartėje skamba
Kai smuiko lūpas virkdo vargšas senis

Jo švarkas surūdijęs nuo vienatvės
Tiktai pavargusi ranka šokdina stygą-
Svaigus akcentas priešnaktinės gatvės
Garsais adventiniais ausis apsnigo

Bethovenas, Šopenas, jaunas Bramsas
Jam sapnuose negrojo lyriškų sonatų
Tiesiog jis buvo Viešpaties sutvertas
Kad šitoj gatvėj graudžiai vakarotų