vakaro aksomas varva pirštų galiukais
krinta lašais ilgesiu dūžtančiais
virpa nakties tyla 
ant drėgnų blakstienų 
sidabro takas

sutema liejasi šalčiu 
po degančia oda
karštu krauju alma vienatvė
metalu stingstanti
 
jaučiu tuštumą visais nervų kanalais
tavęs nėra net kai esi šalia

liečiu prisiminimus ilgesio pirštais  
springdama apmaudu

giliai paslėpiau nuoskaudą
skraidinu iliuzijų lėktuvėlius

jie niekada nedūžta